Žmogaus veikla, siekiant padidinti žemės ir mškų ūkio naudmenų plotus, labiausiai pakeitė mažus upelius ir aukštupius: jie buvo tiesinami, kad padidėtų juose tekančios srovės greitis ir kartu vandens pralaidumas, reikalingas didesniam iš sausinamų laukų surinktam vandens kiekiui nutekėti. XX a. pradžioje pradėti upelių reguliavimo darbai. Iš esmės reguliuotas upelis (ištiesintas ir pagilintas) nesiskiria nuo griovio. Sunaikinę apsaugines pakrančių juostas upių slėniuose, pažeidėme ekosistemą, padidinome vandens užteršimo pavojų, suvienodinome ir nuskurdinome kraštovaizdį.

Darbe vertinamas reguliuotų upelių savaiminio apsivalymo nuo biogeninių medžiagų efektyvumas. Atlikta duomenų analizė rodo, kad upelių apsivalymo nuo biogeninių medžiagų reguliuotame ir natūraliame ruožuose, esminiai skiriasi. Siekiant pagerinti paviršinių vandenų kokybę ir apsivalymo efektyvumą, siūloma reguliuotus upelių ruožus, neignoruojant jų sausinamosios funkcijos, natūralizuoti: leisti augti ant šlaitų sumedėjusiai augalijai, skatinti meandravimo procesus upelių salpose.

DOI: https://doi.org/10.3846/enviro.2017.090